Šv. Velykos
Šv. Velykos yra švenčiamos pavasarį kasmet vis skirtingu laiku. Tai priklauso nuo pirmosios pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Šiais 2024 metais jos buvo švenčiamos kovo 31 d. Tai – seniausia ir svarbiausia krikščionių šventė skirta paminėti Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų. Šv. Velykos mums nuo senų laikų yra gražiausia pavasario šventė, kuri siejasi su atgimimu, atsinaujinimu, gamtos atbudimu, ilgėjančiomis dienomis, ir žinoma margučių dažymu, bei jų ridenimu ir daužymu. Kaip žinome nuo vaikystės pagrindinis Šv. Velykų simbolis – margutis. Kiaušinių marginimas tai pats populiariausias iš senų laikų likęs paprotys, be kurio nei vienas neįsivaizduojame Šv. Velykų. Velykų papročiuose kiaušiniui buvo ir yra skiriama ypatinga reikšmė, nes kiaušinis – simbolis gyvybės, gamtos prisikėlimo, kas ir būdinga pavasariui. Žmonės nuo senų laikų margino kiaušinius įvairiomis spalvomis, kurios turėjo tam tikras reikšmes. Raudona – gyvybę, energiją; žalia simbolizavo – bundančią gamtą, augimą, ramybę, sveikatą; mėlyna – ramybę, kantrybę; geltona – saulę. Kartu laukdami Šv. Velykų su grupės gyventojais marginome kiaušinius, prisiminėme marginimo tradicijas. Nors mūsų margučiai buvo marginami kitaip nei seniau, tačiau jie buvo įvairių spalvų, kurios turi gražias reikšmes. Vėliau visi kartu išsirinkę po kiaušinį daužėme ir žiūrėjome kieno bus stipriausias.
Sveikiname sulaukus gražios pavasario šventės ir linkime kiekvienam sveikatos, stiprybės, džiaugsmo.
Socialinė darbuotoja
Viktorija Marcinkevičienė