Aknystos SGN istorija

Važiuojant iš Anykščių nuo garsaus rašytojo Antano Baranausko  apdainuoto Anykščių šilelio, per Debeikių miestelį, į dešinę sukanti uosių ir klevų alėja atveda Jus į Aknystos socialinės globos namus (anksčiau vadinti Aknystos psichoneurologinis pensionatas, vėliau Aknystos pensionatas), įsikūrusį buvusiame  Aknystų dvare. Dvaras ant Aknystos upės kranto.

Pirmą kartą Aknystų dvaras paminėtas 1538m.  Žygimantas Augustas dovanoja šias žemes Smolensko bajorui Jurijui Ivanovičiui Kopčiui. 1676 m. esant savininkui Kazimierui Kopčiui, Aknystos dvaro inventoriuje aprašomi trys dengti šiaudais svirnai, baltas gyvenamas namas ir kt.ūkiniai pastatai.  1703m. Aknystas nuperka Motiejus Jelenskis ir iš kartos į kartą  perduoda giminėms. 1807 m. dvarą paveldėjęs Romualdas Jelenskis įkūrė parką, pastatydino rūmus ir ūkinius pastatus.

                      Iš pastatų išliko dalis rūmų, rūkykla, pastatyta apie 1900 m. su išorės laiptais ir atviromis antrojo aukšto galerijomis, T raidės plano kluonas. Jo vidurinė dalis pastatyta 1817 m., priestatai -  1910 m. Parke, kuris įkurtas  1809 m. ir turėjo angliškojo bei itališkojo parko bruožų, išliko dalis riešutmedžių  alėjos, vertingų medžių. Nuo 1808-1825 metų dvaras plečiamas, statomi mūriniai namai amatininkams, svirnas, kiaulidė, klojimas ir kt. ūkiniai pastatai, įrengiami darželiai, parkas. 1809metais įrengtas nuostabus parkas su retais augalais. Dvarą paveldėjęs Anatolijus Jelenskis buvo 1863 m. sukilimo dalyvis, už tai carinės valdžios suimtas ir ištremtas, o dvaras konfiskuotas, pagrindiniai pastatai sudeginti. Likusi našle Sabina Jelenskienė 1875 m. sugebėjo per teismą atgauti dvarą ir jį atstatyti. 1863-1974 metais Aknystos dvaras priklausė valstybei, kuri daugelį pastatų apleido, buvo iškirsti parko alėjų medžiai. 1928 m. buvo vykdoma Aknystų dvaro parceliacija. Vėliau dvaras atiteko Sofijai Emilijai Jelenskaitei (Vanslovavičienei), kuri dvarą valdė iki nacionalizacijos 1940 m. jos iniciatyva Aknystose XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje veikė slapta daraktorinė mokykla, kur vaikus lietuviškai mokė Julija Smetonaitė. Naujieji šeimininkai ketino atstatyti sudegusius rūmus, tačiau neįstengė įgyvendinti šio gražaus ketinimo. Emilija ir Vladislovas Venslovavičiai apsigyveno dailiame mūriniame pastatėlyje, skirtame dvaro iždui (lobyne). Iki mūsų dienų išliko to pastato pirmojo aukšto arkados dalis. Žlugus planams atstatyti rūmus, šeimininkai nusprendė išplėsti lobyno pastatą, pristatė jam antrą aukštą. Todėl dabar Aknystų rūmai tarsi iš dviejų dalių sulipdyti. Pagal 1911m.birželio 19d. turto aprašymą tuo metu Aknystos dvaro buvo du gyvenamieji mediniai namai gerame stovyje su akmeniniais fundamentais ir gontų stogu, mūrinė ledainė, mūrinė kiaulidė su paukštide, medine arklide, klojimas, daržinė, mūrinis svirnas, mūrinis namas darbininkams, kiaulidė darbininkams, medinė kalvė, pirtis, kumetynai. Kumetynas buvo pastatytas 1908 m, kurį pokario metais nugriovus, ant jo pamatų buvo pastatytas pirmasis globos namų korpusas. Pokario metais dvare buvo įrengtas tarybinis ūkis, o nuo 1959m.pastatas ir parkas priklauso Aknystos socialinės globos namams.

Ant tyliai čiurlenančio Aknystos upelio kranto, prie šimtamečio parko, kadaise buvusioje Emilijos Venslovavičienės dvaro teritorijoje, 1959 metais buvo įkurti senelių namai. Pirmieji aštuoniolika gyventojų buvo atvežti iš panaikintų Jagaudžių senelių namų. Tai nebuvo žmonės su psichine negalia, o tik vieniši ir ligoti senyvo amžiaus žmonės. Bėgant metams jų skaičius didėjo. Palaipsniui senelius pakeitė įvairaus amžiaus žmonės su psichine negalia.

1962 metais buvo pastatytas visiškai naujas korpusas. Gyventojų skaičius išaugo net  iki 420. Imta ieškoti išeities, kaip pagerinti gyvenimo sąlygas.

Atkūrus nepriklausomybę, iš esmės pasikeitė požiūris į neįgalių žmonių integraciją į visuomenę. Šiuo metu Aknystos socialinės globos namai turi 340 gyventojų, iš jų 125 gyvena įkurtuose penkiuose padaliniuose.  Aknystos socialinės globos namai (buvęs pavadinimas Aknystos pensionatas) pasinaudojo iš užsienio parsivežta patirtimi – kurti nedidelius filialus neįgaliems gyventojams. Atsiradus užsienio rėmėjams, pradėti steigti filialai (padaliniai). Esant nedidelėms grupėms gyventojų, yra galimybė skirti daugiau dėmesio asmenybės vystimuisi, jų integracijai į visuomenę, tuo pačiu priartinti visuomenę prie psichiškai neįgalių žmonių. Daugiau dėmesio skiriama žmogui, kaip asmenybei. Vieninteliai respublikoje socialiniai globos namai, pradėjęs steigti filialus taip grupuodamas žmones, kuriems reikalinga intensyvi slauga, kuriems reikalinga intensyvi globa ir į žmones galinčius, su socialinių darbuotojų pagalba, beveik savarankiškai gyventi.

Filialai (padaliniai) buvo kuriami su vakarų valstybių paramos fondų pagalba. Nuo 1997m.padeda Vokietijos Smittz-Stiftung fondas, kuris jau parėmė  apie 470 tūkst. Lt. Nuo 2002m.dalyvauja Nyderlandų fondas Lietuvai remti. Šis fondas parėmė apie 100 tūkst.Lt

Debeikių filialas (padalinys), adresu Gedimino g. 5, Debeikiai, Debeikių sen., LT- 29371 Anykščių r. įkurtas 1995m., valstybės biudžeto lėšomis. Jame gyvena 27 gyventojų.

Leliūnų filialas adresu Ilgoji g. 6, Leliūnų k., Debeikių sen., LT- 29362 Anykščių r. įkurtas 1997m., bendromis Valstybės biudžeto ir Šmitz-Stiftung fAondo lėšomis. Jame gyvena 24 gyventojų.

Kalvelių filialas, adresu Kalvelių k. 4, Debeikių sen., LT- 29370 Anykščių r. įkurtas 1999m., bendromis Valstybės biudžeto ir Šmitz-Stiftung fondo lėšomis. Jame gyvena 24 gyventojų.

Rubikių filialas , adresu Mokyklos g. 5, Rubikiai, Anykščių sen., LT- 29006 Anykščių r. įkurtas 2002m., bendromis Valstybės biudžeto, Šmitz-Stiftung ir Nyderlandų fondo Lietuvai remti lėšomis.  Jame gyvena 29 gyventojų.

                      Šlavėnų grupinio gyvenimo namai, adresu Puntuko g. 18, Šlavėnų k., Anykščių sen., LT- 29168 Anykščių r., steigėjo įsakymu buvo prijungtas 2003-12-30. Jame gyvena 10 gyventojų.