2024-11-21
Artėjant Vėlinėms
Kapų tyloj, žvakelės mirksi,
Jos dega artimiems žmonėms.
Sunku ir jiems – jie mūsų laukia,
Išreiškim savo pagarbą Vėlėms.
Nereikia jiems namų, nei turtų,
Tik gėlės žiedo, sielos šilumos.
Maldos, kuria juos paminėsim,
Iš ten juk nesugrįžtam niekados.
Kaip ir kiekvienais metais artėjant Vėlinėms važiuojame į Debeikių kapines, tvarkyti išėjusių Anapilin globos namų gyventojų kapų. Tvarkydami kapines ne tik grėbėme lapus sodinome gėles, bet ir ieškojome pažįstamų, draugų kapų, prisimindami juos, jų gyvenimą. Grįždami atgal buvome susimąstę apie tai kad viskas yra trapu ir kad nieko amžina nėra.
Soc. darbuotoja užimtumui
Rima Kalendienė
Atnaujinimo data: 2024-11-21